sutrynėti

2 sutrỹnėti, sutrynė́ti Ds; Blv žr. sutrenėti: Lova jau visai sutrỹnėjo Brs. Sutrỹnėjusi jau y[ra] ta gija Ms. Vėlai sėti rugiai sutrỹnėjo: išgedo, grūdai negavo besudygti Šts. Sako, dar galiant išnaikinti laputis (lapų parazitus), antdedant ant kerus apynių kelias rieškutes sutrynėjusių kiaulinių mėšlų S.Dauk. Randamos tenai supuvusios ir sutrynėjusios anglys S.Dauk. Sutrynėjusys ginklai S.Dauk. Neblankysai broterelis, sutrynėsai muno kapelis D70. Visi kaipo rūbai sutrynės brš. Par 346 metu liežuvis šventojo nė trupučio nesutrynėjo M.Valanč. \ trynėti; ištrynėti; sutrynėti